Šimoliūnas Leonidas

Rašytojas ir mokytojas.

Gimė 1945 m. kovo 19 d. Papyvesių kaime, Pasvalio r. Mirė 1995 m. rugsėjo 7 d., sulaukęs vos 50-ies.

Skaitytojams pažįstamas kaip humoreskų kūrėjas: rinkinys „Be dūmų“ išleistas jau po mirties 1996 m., bet savo kūrinius intensyviai spausdino respublikiniuose leidiniuose: „Literatūra ir menas“, „Jaunimo gretos“, „Švyturys“, „Nemunas“, „Šluota“, „Valstiečių laikraštis“, „Tarybinis mokytojas“ ir t. t. Visgi autorius teigė, kad „humoreskų rašymas nėra tikra kūryba“, tikrąja kūryba laikė noveles (yra likę ir eilėraščių).

Noveles galime skaityti pasvaliečio kultūrininko Algimanto Kaminsko-Krinčiaus dėka – 2003 m. jis išleido dvi knygas: „Gyvenimo žavesys“ ir „Anapus kančios ir džiaugsmo“, kuriose yra 25 novelės. Pagal jų meninį lygį rašytojas galėjo būti greta kitų to meto lietuvių novelistų. Tačiau gyventa ne laiku (sovietmetis, paskui nepriklausomybės pradžia) ir ne ten (provincijoj, ne didmiestyje, ne sostinėje), todėl nepavyko iškilti kaip rašytojui, nors ir bandyta – 1982 m. leidykla atmetė jo knygos rankraštį. Tokia proza – su potekstėmis, filosofine plotme, egzistenciniu liūdesiu (artima B. Radzevičiaus kūrybai) – buvo „netinkama“ tam laikui.

Rašytojas liko laikraščių ir žurnalų autoriumi.

Pagal profesiją buvo mokytojas: Krinčine, Pasvalio r., mokė prancūzų kalbos, dailės ir kūno kultūros. Mokytojo tematika jo novelėse ir humoreskose gana dažna.