Poetas, tremtinys.
Gimė Krinčine 1923 m. sausio 3 d. Viliaus ir Klaudijos Matuzevičių šeimoje Leonardas buvo antras vaikas (vyriausias brolis Eugenijus, jauniausias Algis). Mokėsi Krinčino pradinėje mokykloje, vėliau Biržų gimnazijoje. Baigęs gimnaziją, dirbo sąskaitininku Biržuose, mokytoju Papilyje, Kupreliškyje.
1945 m. už kūrybą bei „antisovietinę veiklą“ Leonardas Matuzevičius nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Archangelsko, Komijos lageriuose. Buvo aktyvus Intos lietuvių literatų būrelio narys, jo kūryba slapyvardžiu Linas publikuota rankraštinėse antologijose „Benamiai“ (1955), „Saulėtekio link“ (1956).
Po 11 metų tremties negalėjo grįžti į gimtinę, apsigyveno Kaune. Ten baigė Kauno technologijos technikumą, įsidarbino elektriku Kauno „Drobėje“, vėliau Viečiūnų verpimo fabrike, netoli Druskininkų.
Mirė 2000 m. gruodžio 18 d. Viečiūnuose. Palaidotas Ratnyčios kapinėse, prie Druskininkų.
Sibiro lageryje poetui teko praleisti gražiausią laiką – jaunystę: nuo 22 iki 33 metų. Ten buvo susirgęs, brolis Eugenijus Matuzevičius, likęs Lietuvoje, padėjo išgyventi: siuntė maisto, knygų. Po sunkios ligos pavyko įsidarbinti ambulatorijoje sanitaru, bet greitai buvo išsiųstas dirbti anglies kasyklose.
Grįžus iš tremties į sovietinę Lietuvą, tremtinio balsas buvo slopinamas. Satyrinius eilėraščius, pasirašytus slapyvardžiais, bandė spausdinti žurnale „Šluota“, kūrė tekstus dainoms, kartais autoriumi skelbdamas brolį Eugenijų.
Pirmąją knygą išleido, tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pats sulaukęs 70-ies: 1993 m. išėjo eilėraščių rinkinys „Tu toli“. Bičiulis K. Fedaravičius Jonavoje išleido dar 3 jo knygas. Eilėraščiai įdėti į antologijas „Tremtinio Lietuva“, „XX amžiaus lietuvių poezija“, publikuoti periodinėje spaudoje, mokykliniuose vadovėliuose.