Poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas.
Gimė 1939 m. kovo 15 d. (iš tiesų 13 d., krikštytas 15 d.) Žvirgždės k., Pasvalio r. Mokėsi Krinčino pradžios mokykloje, Pasvalio vidurinėje mokykloje. 1966 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir buvo paskirtas dirbti LTSR Valstybės saugumo komiteto Kauno miesto poskyryje. Paskui dirbo laikraščio „Vakarinės naujienos“ Kauno skyriaus korespondentu, Kauno meno darbuotojų kultūros namų direktoriumi (1971–1974).
Kaune prasidėjo kelias į literatūrą: 1973 m. įstojo į rašytojų sąjungą. Nuo 1975 m. Vilniuje dirbo Lietuvos knygos draugijoje, 1977–1988 m. – Rašytojų sąjungoje poezijos konsultantu, nuo 1992 m. – spaustuvėje „Viltis“. 1997 m. tapo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktoriumi ir šias pareigas ėjo iki 2015 m.
Vilniuje telkė ten gyvenančius pasvaliečius, 1989–1996 m. vadovavo Vilniaus pasvaliečių bendrijai. Ypač rūpinosi Vileišių giminės atminimo įamžinimu, siekė, kad Vilniuje būtų pastatytas paminklas Vileišiams. Vadovavo VšĮ „Vileišių kolegija“, kuri ir iškėlė šią idėją, rinko lėšas paminklui, 2009 m. drauge su Lietuvos architektų sąjunga ir Vilniaus savivaldybe surengė paminklų konkursą. Paminklas iškilo 2018 m. vasario 8 d., Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį (visi nuopelnai priskirti Vileišių giminės įkurtai asociacijai „Vileišio fondas“ ir Vilniaus savivaldybei, poetas nebuvo pakviestas).
Per 40 kūrybos metų išleido 37 knygas: iš jų 18 eilėraščių rinkinių, 9 eiliuotos knygos vaikams, 4 poemų, 6 prozos knygos, taip pat 4 vertimų knygos – iš ukrainiečių, vengrų, anglų kalbų. Parašė gausybę straipsnių, išspausdintų knygose, spaudos leidiniuose. Pagal jo žodžius sukurta dainų: V. Bagdono „Šaltinėlių Širvinta“, B. Calzono „Santaka“ ir kt., V. Juozapaitis su jo tekstais sukūrė giesmių ciklą „Negrįžusių kapai yra Tėvynė“, skirtą Sausio 13-ajai atminti.
Globojo Petro Vileišio gimnaziją (Pasvalio vidurinę mokyklą), jo idėja buvo čia įkurti Dailės galeriją: 1972 m., mokyklai švenčiant 50-metį, atvežė didelę dovaną – 30 paveikslų, 1975 m. rudenį surengta pirmoji ekspozicija. Poetas tapo galerijos mecenatu, rūpinosi jos sklaida, rengdavo mokiniams dailės plenerus Pasvalyje. Gimnazijos bibliotekai yra dovanojęs daug knygų. Prisidėjo prie gimnazijoje įsikūrusios Vileišiečių organizacijos veiklos.
Poeto idėja buvo Krinčine pasodinti Antanui Vienažindžiui skirtą beržyną: jis atidarytas 1992 m. rugpjūtį – jame auga apie 300 beržų.
Mirė 2018 m. balandžio 20 d. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Gimnazijoje 1997 m. apdovanotas Petro Vileišio fondo diplomu, 2020 m. atidaryta Mykolo Karčiausko vardo auditorija, gimnazijos daina (himnas) „Prie Lėvens krantų“ sukurta pagal jo eilėraštį.
Poeto artimųjų iniciatyva įsteigta Mykolo Karčiausko premija jauniesiems kūrėjams – Lietuvos ir užsienio lietuviškų gimnazijų moksleiviams (konkursą organizuoja Pasvalio Petro Vileišio gimnazija).
2001 m. paskirta Pasvalio krašto kultūros premija už ilgametį indėlį į Pasvalio krašto kultūrą ir Pasvalio vardo garsinimą. 2021 m. gruodžio 10 d. paminklas kraštiečiui poetui atidengtas Krinčine.
Literatūra
- •https://www.bernardinai.lt/2018-11-22-in-memoriam-mykolas-karciauskas-vileisiados-gaivintojas-ir-puoseletojas/ (atsidarys naujame lange).
- •http://siaurietiskiatsiverimai.psvb.lt/images/Rubrikos/In_memoriam/2018-1_1-9.pdf (atsidarys naujame lange).
- •http://siaurietiskiatsiverimai.psvb.lt/nematerialus-krasto-kulturos-paveldas/710-grubinskiene-regina-mykolas-karciauskas-nebudamas-esu-gimtineje (atsidarys naujame lange).
