Jaskevičius Jonas

Kunigas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos platintojas.

Gimė 1863 m. vasario 9 d. Džiugų kaime (Jurbarko r.). Mirė 1935 m. spalio 11 d. Vyžuonose (Utenos r.). Palaidotas Pušalote (Pasvalio r.).

Baigęs Kauno kunigų seminariją, 1887 m. įšventintas į kunigus. Vikaru dirbo Kražiuose, Telšiuose, Sedoje ir Pasvalyje. Nuo 1896 iki 1918 m. klebonavo Pušalote (Pasvalio r.), o nuo 1918 iki 1921 m. – tos pačios parapijos altarista. Pušalote J. Jaskevičius praleido ketvirtį amžiaus – 25 metus. Nuo 1921 m. paskirtas Sudeikių (Utenos aps.) parapijos klebonu. Nuo 1932 m. gyveno Vyžuonose.

Lietuviškos spaudos draudimo laikais (1864–1904 m.) kunigas pasižymėjo kaip uolus lietuviškos spaudos platintojas. Vietos gyventojams dvasininkas dalydavo maldaknyges, laikraščius „Aušra“, „Apžvalga“, „Šviesa“. Caro valdžios draudžiamas knygas ir spaudą iš Tilžės atgabendavo knygnešiai. Be to, knygnešiams, su kuriais visada palaikydavo ryšį, Pušaloto klebonas teikdavo ne tik dvasinę, bet ir materialinę paramą. Kiek įmanydamas stengdavosi padėti į caro valdžios nemalonę patekusiems žmonėms ir vietos knygnešiams.
Švietėjiška ir patriotine veikla užsiėmęs dvasininkas pats pateko į rusų valdžios akiratį. Pas jį buvo atlikta krata, parengta kaltinamoji byla. Klebonas 9 mėnesius buvo akylai stebimas viešosios policijos. Tačiau, būdamas apsukrus ir komunikabilus, ne tik pats išvengė didesnių represijų, bet dar kitiems, patekusiems į bėdą, pagelbėjo. Ypač nusipelnė šviesdamas jaunimą. Pušaloto parapijoje įgijo didelį autoritetą tarp miestelio ir apylinkių gyventojų.

Pirmojo pasaulinio karo metais gynė vietos gyventojus. 1918 m. gruodžio 18 d. savanoriu įstojo į Pušaloto partizanų būrį, kuris vėliau tapo sudėtine Joniškėlio Mirties bataliono dalimi. Klebonas buvo Pušaloto būrio štabo narys, o nuo 1919 m. balandžio mėn. – Pušaloto I kuopos ir Joniškėlio III kuopos kapelionas. Jis ėmėsi organizuoti savanorius partizanus, juos aprūpindavo iš vokiečių pirktais ginklais, maistu. Pušaloto partizanų kuopoje tarnavo nuo 1918 m. gruodžio 18 d. iki 1919 m. liepos 14 d.

1928 m. liepos 21 d. kunigas buvo pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu, o rugpjūčio 29 d. apdovanotas Savanorio medaliu. Tų pačių metų lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos aktu Nr. 707 už pasižymėjimą kovose su Lietuvos priešais apdovanotas II rūšies 3-iojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu. Šį garbingą apdovanojimą kunigui įteikė buvęs Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo viršininkas pulkininkas Povilas Plechavičius, dalyvaujant daugeliui aukštesniųjų karininkų ir apylinkės inteligentijai.

Kaip savanoris 1928 m. gavo 8 ha iš parceliuojamo Palinkuvos dvaro Šiaulių apskr. Linkuvos valsčiuje. 1933 m. birželį tapo Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos Utenos skyriaus nariu.