Kriaušiškių Velniakalnis

Tai aukščiausia vieta Pasvalio rajone: virš jūros lygio iškilusi iki 75,2 m. Kalnas yra Kriaušìškių kaime, 0,5 km į šiaurės vakarus. Važiuojant keliu Kriaušiškiai–Vaškai, kaimo gale reikia pasukti į šiaurę. Kelias, kažkada buvęs labai reikšmingas (žemėlapiuose žymėtas 1836 m.), eina per patį kalną. Jį perskirdamas, suformuoja dvi kalvas.

Apie 1935 m. užrašytuose žmonių pasakojimuose aiškinama, kad kalne velniai gyvenę, keliaujančius žmones klaidindavę, o pastačius kryžių jie dingę. Pasakojama, kad velniai net arklius kalne iškinkydavę arba gerą arklį išmainydavę į rąstgalį... Yra pasakojimų ir apie vaidenimąsi tame kalne.

Mažesnė kalva, esanti šiaurinėje pusėje, vadinama Kapeliais. Bet žmonių kaulų rasta abiejose kalvose. 1925 m. J. Elisonas rašė, kad kalne iškasama ir pinigų (šilingų), laikrodžių. Rastas ir kalavijas su 1480 m. data kaulinėje rankenoje, antspauduotų dokumentų, geležinių dirbinių – juos apie 1932 m. rado vietos gyventojas, kasdamas žvyrą. Manoma, kad tai galėjo būti karių kapai.

Tikriausiai tai alkvietė (alkakalnis) – pagoniškojo tikėjimo mirusiųjų laidojimo ir pagerbimo vieta. Krikščionybės laikais tokios vietos imtos vadinti velniakalniais.

Velniakalnį juosia Velniabalė (žemuma, kur kaupiasi vanduo). Jos pietrytiniam krašte seniau gulėjo apie 1,5 m ilgio pilkas akmuo (su įdubimu, primenančiu velnio pėdą), kitas mėlynos spalvos akmuo, vadintas Velnio krėslu (dėl išsikišusios briaunos), pietvakarinėje kalno papėdėje (sovietmečiu abu akmenys išvežti ir panaudoti statyboms).

Didesnė kalva yra apie 100 m skersmens, apie 10 m aukščio. Jos viršūnė ir yra aukščiausia rajono vieta. Čia Vaškų seniūnijos seniūno Vlado Vitkausko, vėliau Kęstučio Jasėno iniciatyva ir rūpesčiu 2019 m. įrengta dangaus šviesulių stebykla ir saulės laikrodis (autorius – pasvalietis skulptorius Arūnas Grušas). Į rytus nuo kelio stovi medinis kryžius.

Dar nuo tarpukario Velniakalnis saugotas kaip archeologinis paminklas, valstybės saugomas ir dabar kaip senkapis. Tačiau dėl žmonių veiklos jis pakitęs – buvo ariamas, kastas žvyras. Žvyrduobės (kalno šiaurės rytų dalyje) atsiradusios 1931 m., bet turbūt kasta dar anksčiau. 1961–1963 m. iš čia žvyras vežtas keliui Grūžiai–Pasvalys tiesti (radus daug kaulų, kasimas sustabdytas). Apie 1990 m. šiaurės vakarinėje kalno dalyje laidoti kritę galvijai, nustumta ir vakarinė dalis. Dabar kalnas įlinkęs į vidų pietinėje pusėje.

Ant Velniakalnio kasmet minima Baltų vienybės diena (rugsėjo 22 d.) ir Valstybės diena (rugpjūčio 6 d.).